- bryškintis
- brýškintis, -inasi, -inosi 1. vienam kitu neišsitekti, nesugyventi, peštis: Brýškinas kaip katės viename maiše Užv. Eidamas keliu brýškinas (stumdosi) Klm. 2. puoštis, pliuškuoti: Mergaitė brýškinas, noria įtikti berniukams Krž. 3. Kv kibintis: Jau kai pradeda bryškintis, tai iš anų darbininkai menki Klm. \ bryškintis; išsibryškinti; pasibryškinti
Dictionary of the Lithuanian Language.